UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ mažųjų įmonių grupėje pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2020“ vardą

\"nuotrauka\"„Sudėtingiausiais šaliai laikais, kokie yra ir šis pandemijos laikotarpis, mūsų įmonė mobilizuojasi ir įveikia iššūkius“, – sako UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ direktorius Aivaras Pranauskas, kurio vadovaujama įmonė mažųjų įmonių grupėje pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2020“ vardą.

UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ direktorius Aivaras Pranauskas yra įsitikinęs, kad įmonės sėkmę lemia darbuotojai. Ir ne atskirų specialistų, – kad ir kokie profesionalūs jie būtų, – veikla, o efektyvus bendras darbas. Įmonėje nuolat veikia 10 asmenų darbo grupė, kuri kas savaitę aptaria įmonės reikalus ir sprendžia dėl darbų.

Ilgesnės diskusijos grupėje – sparčiau vykdomos užduotys

„Diskusija – tai būdas įtraukti darbuotojus į įmonės reikalus, – sako A. Pranauskas. – Galima tiesiog paskirstyti darbus ir nurodyti terminus, iki kada jie privalo būti atlikti. Tačiau toks kelias ydingas, neįtraukus, nemotyvuoja darbuotojų, o tai lemia ir galimas rizikas dėl kokybės, dėl darbų įvykdymo laiku. 2015 m. pradėjęs vadovauti įmonei, inicijavau darbo grupės sukūrimą, turėdamas aiškų tikslą: ne tik įtraukti kuo daugiau darbuotojų į procesus, bet ir paskatinti juos diskutuoti, inicijuoti pokyčius, prisiimti atsakomybes. Ir tai pasiteisino. Diskutuojame įvairiais klausimais, o sprendimus priimame tik išklausę visų argumentų, nuomonių, įvertinę iniciatyvas. Taip užduotys tampa ne primestomis, palieptomis, o pačių aptartomis, išnagrinėtomis ir prisiimtomis – su visa atsakomybe.“

Direktorius pripažįsta, kad kartais 10 žmonių diskusijos ilgokai užtrunka. Bet jis tai vadina ne sugaištomis valandomis, o laimėjimu, nes darbai, dėl kurių susitarta darbo grupėje, vyksta sparčiau, efektyviau, sklandžiau, be nereikalingų klausimų. Kai visi žino, ką ir kodėl daro, anot A. Pranausko, susikalbėti tarpusavyje tampa paprasta.

Įmonė veikia kaip įtraukiantis bendradarbiavimo tinklas

Analogišku principu veikia ir visa organizacija. Darbo grupę sudaro įmonės vadovai ir atskirų sričių, skyrių vadovai. Darbo grupės sprendimai, prisiimtos atsakomybės diskutuojami skyriuose su konkrečios srities darbuotojais. Kaip akcentuoja įmonės vadovas, jų darbuotojų komandoje dirba savo sričių profesionalai, todėl klausoma jų nuomonės ir nekvestionuojami jų sprendimai dėl darbų vykdymo specifikos, pasirinktų metodų – nes šie žmonės geriausiai žino situaciją ir turi būtinų kompetencijų, nes vadovai gerbia įmonėje dirbančių profesionalų sprendimus. Kaip tik dėl to neretai į 10 žmonių darbo grupę ateinama jau su jų įžvalgomis, klausimais, pasiūlymais, iniciatyvomis. Darbo grupė sugeneruoja „ką“, o grupės žemiau – suranda būdą „kaip“, nes jie žino geriausiai, kaip darbą atlikti optimaliai efektyviai ir saugiai.

Taikydama šį metodą, „Elektrifikacijos paslaugų“ įmonė veikia kaip įtraukiantis bendradarbiavimo ir dalinimosi tinklas, kuriame iniciatyvos keliauja įvairiomis kryptimis: iš darbo grupės į skyrius ir iš skyrių į darbo grupę. Toks valdymo požiūris vis dar naujas Lietuvoje. Vadovas patirtį apibendrina trumpai: „Daugiau galvų – geresnis sprendimas. Kita vertus, žmogui reikia parodyti, kad jis yra svarbus, tuomet jis labiau įsitraukia ir padeda išspręsti kartais labai sudėtingas problemas.“

Pirma žmonės, tada – veikla

James C. Collins bestseleryje „Nuo gero prie puikaus“ pateikia 28 pasaulinio garso kompanijų istorijas, kurias jis kartu su komanda analizavo penkerius metus. Viena iš išvadų, kaip įmonės tampa sėkmingomis, buvo skirta darbuotojams. James C. Collins komanda pamatė bendrą sėkmingų įmonių vardiklį: pirmiausia įmonės surinko tinkamus darbuotojus, o tik tada pasirinko „kur link nukreipti autobusą“. Analogiškų įmonės pertvarkų ėmėsi ir „Elektrifikacijos paslaugų“ vadovavimą prieš penkerius metus perėmęs į savo rankas A. Pranauskas, kuris yra ir vienas iš įmonės akcininkų. Apie dabartinius darbuotojus jis sako, kad kone visi įmonės žmonės yra tie, apie kuriuos galima sakyti, kad jie sudaro branduolį.

„Elektrifikacijos paslaugų“ darbuotojų amžiaus vidurkis – 44-eri metai. Tai yra amžius, kai jau turima patirties ir vis dar alkstama naujovių, žinių, kai iššūkiai tampa veiklos varikliu. Įmonės darbuotojai dalyvauja įvairiuose mokymuose, važinėja į parodas, kuriose ieško naujovių, kuriose dalyvauja esami ir potencialūs užsakovai.

Įmonėje dirba:
– 33 darbuotojai, kurių amžiaus vidurkis – 44 metai;
– Iš 33 darbuotojų – 2 moterys;
– Kvalifikacija: 80 proc. darbuotojų turi elektrotechninį išsilavinimą.

„Grįžę iš tokių renginių, mes „atliekame namų darbus“, todėl žinome, ką reikia pasiūlyti užsakovams, – sako A. Pranauskas. – Kita dedamoji – reiklūs užsakovai, iš kurių vienas – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kuris suformuoja apie 30–40 proc. mūsų užsakymų portfelio. Tai yra užsakovas, kuris mums neleidžia nesimokyti, dėl kurio nuolat atnaujiname žinias. Ir tai yra stiprus motyvatorius – reiklus užsakovas priverčia domėtis naujovėmis. Ir tai yra viena iš dedamųjų formuoti nuolat besimokantį kolektyvą.“

Vadovas įsitikinęs, kad svarbiausia jo pareiga – ne vadovauti visiems procesams asmeniškai, o „išlukštenti, ištraukti, nustatyti konkretaus projekto lyderį“. A. Pranauskas, kaip vadovas, taip pat išsako savo nuomonę, ir, jeigu būtina, kad grupė jai pritartų, ieško svarių argumentų, motyvų, diskutuoja. Jis tvirtai tiki: „Sprendimas turi būti toks, kad jam darbuotojai pritartų, kad patikėtų. Tada ir vilkas bus sotus, ir avys sveikos.“

Duodamas kitam, gauni pats

Ši nuostata taikoma tiek pačioje įmonėje, tiek už jos ribų. „Elektrifikacijos paslaugų“ darbuotojai, kaip sako A. Pranauskas, yra viena šeima, todėl jie kartu ne tik švenčia, bet ir gelbsti ištikus asmeninėms, šeimos problemoms.

Įmonei svarbu būti socialiai atsakingai, todėl daugelį metų remia Klaipėdos rankinio klubą „Dragūnas“; neįgaliųjų rekreacijos ir sporto asociaciją „Klaipėdos kentauras“; sunkiau besiverčiančias Klaipėdos rajono savivaldybės, kurios teritorijoje registruota ir pati įmonė, šeimas; per karantiną padėjo kultūros žmonėms. Įmonė dalyvauja Klaipėdos pramonininkų asociacijos veikloje, todėl per pandemiją prisideda prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“.

Pandemija išgąsdino, bet privertė mobilizuotis

2020 m. pradžia įmonei, kaip ir daugeliui Lietuvos verslų, buvo itin sudėtinga: ir psichologinė įtampa dėl pandemijos, ir sutrikę darbai. Dėl karantino teko atsisakyti dalies darbų arba juos pristabdyti. Tačiau įmonė susitelkė: apimtys I–III ketvirtį užaugo nuo 428 723 eurų iki 1 724 903 eurų. Tokį šuolį lėmė įmonės įdirbis ir vykdomas didelės apimties projektas Šiauliuose, kur „Elektrifikacijos paslaugų“ įmonė dalyvauja suomiško kapitalo gamyklos statyboje. Dar vienas šaltinis – ESO užsakymai, aptarnaujant apie 11 tūkst. vartotojų. Pavyko gauti užsakymų ir Klaipėdos objektuose. Klientų pasitikėjimas įmone ir įmonės tikėjimas, kad „vis tiek prašvis“, resursų ir žmonių mobilizavimas, anot vadovo, buvo tie faktoriai, kurie per tris ketvirčius ženkliai padidino apyvartas.

UAB „Elektrifikacijos paslaugos“
2004 m. balandį įregistruota UAB „Elektrifikacijos paslaugos“, panaikinus AB Klaipėdos elektros tinklų elektrifikacijos paslaugų tarnybą, veikusią nuo 1995 m.
Bendrovė atestuota Statybos produkcijos sertifikavimo centro ir Valstybinės energetikos inspekcijos, gali montuoti ir eksploatuoti elektros įrenginius, jai suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu; turi leidimus dirbti Energijos skirstymo operatoriaus tinkluose, kuriuose keliami aukščiausi saugos ir kvalifikacijos reikalavimai.
Įmonė per pandemiją taip pat laviravo. Dirbant Šiauliuose, pirmą kartą pritaikė suminio darbo principus, pasirinkdama dirbti 4 dienas per savaitę. Nors toks būdas buvo pasirinktas dėl komandiruotės, kad žmonės galėtų ilgiau pabūti su šeimomis, paaiškėjo, kad šis darbo organizavimas lėmė ir puikius darbo rezultatus.

„Galvodami apie savo žmones, imamės kartais ir nepelningų, pilotinių projektų, nes jie yra įdomūs, mums, kaip specialistams, kelia iššūkių, nes žmogui reikia jausti prasmę to, ką daro, nes turi būti įdomu, nes iniciatyvai skatinti, specialistui motyvuoti vien atlyginimo negana. Atlyginimas yra pagrindas, o poreikius atitinkančią pridėtinę vertę kuria įdomūs projektai, įveikti iššūkiai, buvimas kartu su savo miestu (bene nuo 2004 m. Klaipėdą apšviečiame ir įgarsiname per Jūros šventes, Šviesų festivalius). Darbas turi teikti džiaugsmo, kurti buvimo sykiu su savo miestu pojūtį“, – neabejodamas tvirtina A. Pranauskas.

Šaltinis: Statybų naujienos.lt