Gruodžio 14 d. Vilniuje simboliškai paminėta nauja Lietuvos energetikos pergalė – dvi naujosios tarptautinės elektros jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“, grąžinančios Lietuvą ir Baltijos šalis į Europos elektros tinklų žemėlapį.
Lietuva su Lenkija ir Švedija yra sujungta elektros sistemai nauja technologija, pasitelkiant aukštos įtampos nuolatinę srovę. Ši technologija yra pritaikyta suderinti asinchroniškai veikiančias elektros sistemas, sudaro galimybę kontroliuoti elektros srautus ir leidžia perduoti elektrą dideliu atstumu be didesnių nuostolių.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statyba yra didžiausia investicija į Lietuvos elektros sistemą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Iki 2020 m. elektros poreikis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kasmet augs po 1,1 proc. – pradėjus veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Baltijos šalių galimybės parsisiųsti elektros iš kaimynų padidės trečdaliu.
Elektros biržos „Nord Pool Spot“ dalyviai Lietuvos prekybos zonoje jau nuo praėjusio ketvirtadienio gali naudotis nauju pasiūlos šaltiniu „LitPol Link“, veikiančiu iki 500 MW galia.
Šiuo metu vykdomi „NordBalt“ sisteminiai jungties bandymai, kurie lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų. Lietuvos ir Švedijos jungties valdymo centrus skiria 450 kilometrų per jūrą nuo Klaipėdos iki Nybru.
500 MW galios jungtis „LitPol Link“ užbaigia Baltijos jūros regiono elektros žiedą. Per Alytaus ir Lazdijų rajonus Lietuvoje ir Palenkės ir Varmijos-Mazūrijos vaivadijas Lenkijoje 400 kV įtampos oro linija driekiasi 163 kilometrus. Projekto investicijos Lenkijoje siekia 430 mln. eurų, beveik pusę iš jų finansavo Europos Sąjunga. Lietuvoje visiems su jungtimi susijusiems darbams skirta 150 mln. eurų, ES indėlis sudaro 31,4 mln. eurų. pirmąją Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų jungties projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir PSE.
700 MW galios jungtis „NordBalt“ gali užtikrinti beveik visą Lietuvos elektros vartotojų paklausą nekarštą vasaros dieną. Lietuvos ir Švedijos krantus sujungė 400 km ilgio povandeninis kabelis, kuriuo teka aukštos įtampos nuolatinė srovė. Dar 53 kilometrai kabelio patiesti sausumoje – Lietuvoje iki Klaipėdos ir Švedijoje iki Nybru. Investicijos į projektą siekia 550 mln. eurų. ES finansuota investicijų dalis yra 131 mln. eurų, likusius kaštus Lietuva ir Švedija dalijasi per pusę. Pirmąjį bendrą Lietuvos ir Švedijos energetikos projektą kartu įgyvendino Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“.