Seimas pritarė atvirkštinio PVM apmokėjimo tvarkai

Seimo posėdyje gruodžio 18 d. buvo pritarta PVM įstatymo 96 straipsnio pakeitimui: statybos sektoriuje PVM mokės užsakovas, o ne rangovas. Pakeitimas turi įsigalioti nuo 2015 m. liepos 1 d.
Įstatymo pakeitimą iniciavo Lietuvos statybininkų asociacija kartu su mūsų Asociacijos pritarimu ir palaikymu.

Statybų sektoriuje ypač dažnai statybos užsakovas delsia sumokėti suteiktų paslaugų kainą. Neretai šis pradelsimas trunka daugiau nei vieną ar du mėnesius, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, pareigą į valstybės biudžetą sumokėti PVM paslaugos tiekėjas turi įvykdyti ne vėliau nei iki kito mokestinio laikotarpio, t.y. kito mėnesio 25 d. Paslaugų pirkėjui delsiant atsiskaityti, paslaugos tiekėjas – statybos bendrovė, yra priversta savo lėšomis įvykdyti kilusią mokestinę prievolę, nors nėra gavusi sutartos kainos. Nepajėgi įvykdyti šios mokestinės prievolės statybos bendrovė yra priversta imtis kitų veiksmų – ją dengti skolintomis lėšomis ar, kraštutiniu atveju, skelbti bankrotą. Šios situacijos problematiškumą didina ir tai, kad vėluojantys užsakovų atsiskaitymai, ypač viešajame sektoriuje, yra veikiau taisyklė nei išimtis. Šiam aktualu ir tai, kad statybos bendrovės neretai statybos darbus apskritai vykdo skolintomis lėšomis.

Siekiant ištaisyti šią situaciją, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad už statinio (pastato) statybos metu atliekamus darbus, t.y. teikiamas paslaugas, prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM įgyja statytojo teises įgyvendinantys asmenys.

Įstatymo pakeitimais, įtvirtinus aukščiau nurodytas nuostatas, siekiama užtikrinti efektyvesnį PVM už statybos paslaugas surinkimą į valstybės biudžetą bei iki minimumo sumažinti riziką, kad PVM apskirtai nebus sumokėtas.

Pritarimas atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarkai leidžia tikėtis stipresnio Lietuvos statybos sektoriaus, bei išvengti pasekmių, dėl kurių Lietuvoje kenčia sąžiningai dirbančios statybos bendrovės. Pokyčiai PVM mokėjimo tvarkoje turi suteikti ir šalutinę naudą – statybos paslaugų užsakovai atidžiau planuotų statybas ir investicijas, nes jie taptų PVM mokėtojais ir įsipareigotų valstybei. Pastatai nebebūtų statomi pažadais, o tik tada, kai lėšų tam yra.