Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai



Gūsingas vėjas ar didesnis kritulių kiekis – to užtenka, kad be elektros liktų šimtai ar net tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Ši, vis dažniau pasikartojanti situacija, ypač gerai pažįstama kaimiškų ir miškingų vietovių žmonėms. Priežastis paprasta – didžiausia tikimybė, kad virsdami medžiai ar nulūžusios šakos nutrauks elektros oro linijas yra būtent tokiose vietovėse.

Požeminiai tinklai tarnaus 50 metų

Kaip išvengti tokių avarijų? Vienintelė alternatyva – požeminiai elektros kabeliai. Prieš kurį laiką tai dar buvo laikoma kone prabanga, tačiau padėtis sparčiai keičiasi, nes valstybė apsisprendė pakeisti daugiausia problemų keliančias oro linijas.

Todėl nenustebkite jeigu pamatysite, kad energetikos darbų įmonės kasa tranšėjas po jau esamomis oro linijomis – tai reiškia, kad ši elektros linija netrukus taps požemine, o gelžbetoninės atramos bus demontuotos ir išvežtos.

Požeminių kabelių tinklas ne tik atsparesnis aplinkos poveikiui, bet ir jas eksploatuojant patiriama mažiau gedimų. Be to, požeminių kabelių tinklų priežiūros ir remonto sąnaudos yra mažesnės, patys tinklai yra daug saugesni, jų tarnavimo laikas yra ne mažesnis nei 50 metų, tuo tarpu oro linijų garantinis laikotarpis – 25 metai.

Bendrovės “Elektros skirstymo operatorius” (ESO) planuose – iki 2026 metų net pusė visų elektros tinklų turi būti po žeme. Prioritetas bus teikiamas miškingoms vietovėms – ten oro linijų neliks visai. Vien pernai ESO į požeminius kabelius pakeitė apie 2600 kilometrų oro linijų.

Rangos įmonės investuoja į brangią techniką

Lietuvos elektros energetikos asociacijai (LEEA) priklausančioms rangos paslaugų įmonėms tokios permainos reiškia naujas investicijas.

Jei statant oro linijas naudojami autogrąžtai ir autokranai, tai tiesiant požeminių kabelių linijas reikalinga naši žemės kasimo technika (vikšriniai, ratiniai ekskavatoriai), kompiuterizuotas  kabelio klojimo mechanizmas, reguliuojantis kabelio traukimo jėgą, betranšėjinių komunikacijų tiesimo technika – valdomi kryptinio pragręžimo įrenginiai.

Taikant pažangias betranšėjinio tipo technologijas, elektros kabeliai klojami po kelio dangomis, geležinkelio bėgiais, pastatais, medžiais, upėmis. Vienos naujos betranšėjės komunikacijų tiesimo mašinos kaina siekia 300 tūkst. eurų.

Todėl įmonės, investavusios nemažai lėšų į naujos technikos įsigijimą, norėtų ją naudoti ištisus metus. Tačiau sąlygų tam Lietuvoje nėra. Oro linijos statyba gali vykti ir žiemą, o įšalas netgi palengvina elektromonterių darbą, nes technika gali nesunkiai privažiuoti.

Tuo tarpu kabelių klojimas žiemą tampa nebeįmanomas. Be to, darbai pradeda stoti, esant dideliam kritulių kiekiui – sunkioji technika nebegali įvažiuoti į laukus, kabelių kloti į vandens sklidinas tranšėjas negalima.

Gali dirbti tik įgudę montuotojai

Pasak LEEA įmonės UAB “Anykščių energetinė statyba” vadovo Teodoro Bitino, elektros kabelių klojmo darbas iš darbuotojų reikalauja itin gerų profesinių įgūdžių, didelio kruopštumo, atsakingumo ir aukštos darbų kokybės. Kabelių movų montuotojai turi būti išklausę specialius kursus ir turėti pažymėjimus kiekvieno tipo ir kiekvieno gamintojo movų montavimui.

Pakloti žemėje aukštos įtampos kabeliai išbandomi paaukštinta labai žemo dažnio įtampa.

“Paklojus 10 kV kabelius iš specialaus aukštos įtampos kabelių bandymo  įrenginio paduodama paaukštinta 19 kV įtampa ir taip tikrinama, ar nėra kabelio izoliacijos pažeidimų, ar kabelių movos sumontuotos kokybiškai. Tokiems bandymams atlikti reikalinga speciali ir brangi įranga, kvalifikuoti ir nustatyta tvarka atestuoti specialistai” – akcentavo T. Bitinas.

Ypač dayg laiko užima požeminio kabelio klojimas miestuose ir miesteliuose, kur kasimo darbus apsunkina po žeme esančios komunikacijos, gatvių dangos, darbų derinimai su miestų savivaldybėmis ir gyventojais. Tuo tarpu kabelius klojant laukuose, reikia taikytis prie ūkininkų, kurie dėl pasėlių neleidžia vykdyti žemės kasimo darbų.

Pradžia – medinės atramos

O kokia buvo elektros linijų tiesimo Lietuvoje istorija? T. Bitinas pasakojo, kad pirmosios elektros tiekimo linijos daugiausia buvo oro linijos: atramas atstojo mediniai stulpai, o elektra tekėdavo neizoliuotais aliuminio arba  aliuminio-plieno laidais. Tuo tarpu kabeliai buvo vienagysliai, varinio laido.

Prasidėjus Lietuvos elektrifikacijai aukštos įtampos elektros tinklas didžiuosiuose miestuose buvo kabelinis, o miestų pakraščiuose ir kaimo vietovėse buvo statomos oro linijos. Tarpukariu mediniai stulpai buvo statomi rankiniu būdu, po trasą išvežiojant arkliais. Tik po karo pradėti gaminti ir statyti gelžbetoniniai stulpai.

Oro linijų statyboje daugiausia buvo naudojami vikšriniai traktoriai, autogrąžtai. Dirbdavo 5-6 žmonių brigada, per dieną pastatydavo iki 20 atramų.

Atsiradus naujoms technologijoms ir pradėjus gaminti sauso tipo kabelius bei sumažėjus kabelio kainai, elektros oro linijos pradedamos keisti į požemines kabelių linijas.

betranseje kasimo technika dav

dav cof

Darbai miestelyje darbai miestelyje1 Spec technika daužo įšalą

dav  dav

 


Į Viršų

Adresas:
Rinktinės g. 2
LT-09312 Vilnius
Kodas – 124478472

Tel. +370 698 35527
El. Paštas: leea@leea.lt