Rangovinės įmonės nutraukinėja žalingas sutartis su ESO

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), reaguodama į susidariusią situaciją dėl pastaruoju metu nutraukiamų Elektros tinklo projektavimo, įrengimo planinių ir avarinių darbų ilgalaikių sutarčių, kurių vertė iki 50 tūkst. eurų, kreipėsi į Lietuvos elektros energetikos asociaciją (LEEA), prašydama pateikti rangovinių organizacijų pasirašytų ET ilgalaikių sutarčių įkainių vertinimą, t. y. maksimalias įkainių ribas, kurios rangovams būtų priimtinos.

ESO teigimu, tai ateityje padėtų išvengti minėtų sutarčių nutraukimo. ESO prašo argumentuoti, kodėl įkainių maksimalios ribos turėtų būti didesnės negu dabar esančios.

LEEA kartu su kitomis verslo asociacijomis yra pateikusi pasiūlymus XVIII-os vyriausybės programai. Tarp pasiūlymų – siūlymai dėl nuoseklaus amortizacinių investicijų arba tinklo nusidėvėjimo sąnaudų padengimo bei siūlymai parengti ir įgyvendinti ilgalaikius (bent 3 metų) valstybės investicijų į strateginės svarbos elektros ir susisiekimo infrastruktūrą planus.

Tai, Anot LEEA, leistų projektavimo, įrangos gamybos, tiekimo bei rangos įmonėms planuotis savo veiklą laisvoje, konkurencingoje rinkoje ir kokybiškai bei laiku įgyvendinti svarbius valstybei projektus.

Savo atsakyme ESO LEEA konstatavo, kad kvietimas pateikti bendrą ET ilgalaikių sutarčių įkainių vertinimą, t. y. maksimalias įkainių ribas, prieštarauja laisvos rinkos principams ir skatina tarpusavyje konkuruojančias įmones pateikti bendrą pasiūlymą, kurį galimą būtų traktuoti kaip kartelinį susitarimą.

Kaip ir ESO, rangovinės įmonės supranta, o praktika tai ir įrodė, kad dabar pasirašytos sutartys neatitinka lūkesčių, yra netvarios, žalingos tiek rangovinėms įmonėms, tiek ESO.

Todėl, žengiant į naują valstybės gyvenimo etapą, LEEA siūlo ESO atsisakyti skelbiamuose ilgalaikių sutarčių konkursuose maksimalių įkainių ribų ir leisti jas nustatyti rinkai, kuri energetikos infrastruktūros sektoriuje yra ir profesionali, ir konkurencinga.

LEEA taip pat siūlo pradėti derybas dėl naujų ilgalaikių sutarčių sąlygų, kurios atitiktų tiek valstybės, tiek laisvos rinkos sąlygomis gyvuojančio verslo lūkesčius.