Tautvydas Lukaševičius \”Verslo žinios\”
– Energetikos ekspertas teigia, kad elektros tinklas Lietuvoje šiuo metu neatitinka verslo poreikių.
– Vokietijoje, kai saulė šviečia labiausiai, gamintojai atjungiami nuo tinklo, nes jis neišlaiko apkrovų. Lietuvoje gali susiklostyti panašiai.
– Ateina pastočių, elektros linijų ir transformatorinių tarnavimo laiko pabaiga, daugumą jų reiks sutvarkyti per artimiausius 2–3 metus.
– Saulės elektrines montuojantis verslininkas nesupranta 2 GW ribojimo tokių elektrinių plėtrai.
Lietuvos elektros perdavimo tinklų 10 metų plėtros plane numatyta, kad investicijos į tinklo plėtrą ir atstatymą gali siekti 2,03 mlrd. Eur. Rokas Masiulis, AB „Litgrid“ vadovas, VŽ teigia, kad tiek atsijungimas nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), tiek atsinaujinančios energetikos „sprogimas“ kelia įtampų, bet padėtis yra valdoma. Visgi dalis ekspertų ir verslininkų pasigenda ryžtingų sprendimų, kad tinklas nebūtų perėjimo prie atsinaujinančios energetikos inkaru.
Šiandien, kai saulės ir vėjo elektrinių ekonominis atsiperkamumas matomas net ir be saulės akinių, tiek verslininkai, tiek gyventojai energiją nori ne tik vartoti, bet ir gaminti. Tačiau ar pensinio amžiaus sulaukęs tinklas bus pajėgus atlaikyti tokį krūvį?
Ekspertai pabrėžia, kad būtina Lietuvos elektros tiekimo sistemą pertvarkyti iš centralizuotos (su Ignalinos AE, Kruonio HAE ir Lietuvos šilumine elektrine Elektrėnuose) į decentralizuotą (su daug elektros gamybos taškų). Tik taip ji bus pajėgi atliepti verslo poreikius.
Tinkama infrastruktūra – tik po 10 metų
Kęstutis Jauniškis, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, vienijančios sektoriaus rangovus, prezidentas, VŽ sako, kad tinklas Lietuvoje šiuo metu neatitinka verslo poreikių. Ekspertą pasiekė informacija, kad Vokietijoje, kai saulė labiausiai šviečia, gamintojai tiesiog atjungiami nuo tinklo, nes jis neišlaiko apkrovų.
Neatmetama galimybė, kad tokia situacija gali susidaryti ir Lietuvoje, todėl investicijos į tinklą yra neatidėliotinos.
„Keliamas klausimas, kada infrastruktūra bus pajėgi paimti visą sugeneruojamą energiją. Atsakymas – po 5–10 metų. Dabar Lietuvoje tinklas yra senas, vystytas planiniais žingsniais ir tikrai neatitinka verslo norų“, – priduria K. Jauniškis.
R. Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius, teigia, kad problema yra žinoma, su ja susiduria ir kitos šalys, o didžioji dalis pinigų, numatytų iš 2 mlrd. Eur plano, bus skiriama vidaus projektams. Pasak jo, ateina pastočių, elektros linijų ir transformatorinių tarnavimo laiko pabaiga: „Tinklo atstatymo darbai banguoja, o dabar ateina tas pikas, kuris tęsis kitus 2–3 metus.“
Lietuvos tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa, pasak R. Masiulio, šiuo metu tarsi atsiduria antrame plane, nes yra kritiškai svarbu sutvarkyti tinklą, tačiau trūksta rangovų: „Kalbame, kad rangovams reikia plėstis, nes iš „Litgrid“ ateis daugybė užsakymų. Turime pasistatyti sinchroninius kompensatorius, kad inercija tinkle būtų išlaikyta, stiprinti linijas, tvarkyti pastotes.“
Visgi K. Jauniškis mano, kad tokioje situacijoje, kuri susiklostė dabar, tinklo atnaujinimo plano vykdymas turėtų būti spartinamas.
Elektros trūksta, bet plėtra ribojama
Asociacijos prezidentas sako, kad modernizuojant tinklą reikia kuo greičiau didinti elektros gamybos pajėgumą, nes valstybė nėra saugi.
„Visi supranta, kad dabartinių problemų pagrindinė priežastis nėra elektros rinkos liberalizavimas. Galbūt lūkesčiai ir buvo, kad elektros rinka judės telekomunikacijų keliu, bet energetika galbūt tokiai liberalizacijai nepribrendo. Aukštas kainas lemia nepakankama energijos generacija, o tai yra labai nesaugios valstybės išraiška. Jeigu valstybė pasigamina 85–90% elektros, ji laikoma nesaugia. Mes pasigaminame apie 40%, o apie 60% importuojame“, – skaičiuoja K. Jauniškis.
Norinčiųjų gaminti elektros energiją netrūksta, pakilus elektros kainoms, ekonominė logika skatina vis daugiau žmonių investuoti į saulės jėgaines, tačiau joms įstatymu numatyta konkreti galios (2GW) riba, o tai kelia abejonių.
VŽ rašė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi preliminariu vertinimu, dar liepos mėnesį pranešė, kad bendra saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje viršijo numatytą 2 GW ribą. Skelbta, kad tokia didžiausia leistina galia nustatyta „įvertinus“ technines tinklo galimybes.
Pasak R. Masiulio, minima 2 GW galia dar nėra realiai pasiekta: „Žmonės tas rezervacijas suprato įvertindami ir ketinimų protokolus. Pagal juos yra rezervuojama galia, tačiau dar neišduodamas leidimas statyti. Tų, kurie jau yra gavę prisijungimo sąlygas, o tai yra paskutinis dokumentas prieš statybą, tų projektų galia kol kas yra daug mažesnė.“
„Litgrid“ vadovo teigimu, potencialus elektros gamintojas pirmiausia turi įrodyti, kad turi leidimus, kad projektai yra gyvybingi, kad valdoma žemė.
Tiesa, saulės jėgaines Lietuvoje, Lenkijoje, Olandijoje ir Airijoje montuojantis Mindaugas Ubartas, UAB „Vejusta“ vadovas, VŽ sako, kad ketinimų protokolai didžiąja dalimi būna įgyvendinti, nes rinkos dalyviai šiuo metu mato aiškų tokių projektų atsiperkamumą. Jis pats įstatyme numatytam galios ribojimui logiško paaiškinimo sako nematantis.
Bendras elektros energijos suvartojimas su nuostoliais Lietuvos tinkle 2021 m. buvo 12,76 TWh, 2031 m. prognozė – 18,7 TWh. Bendra Lietuvoje generuojama galia 2021 m. siekė 4.025 MW, o 2031 m., prognozuojama, pasieks 9.362 MW. Vėjo jėgainių sausumoje galia turės siekti 3.600 MW, jūroje – 1.400 MW. Saulei rezervuota 2.000 MW (2 GW).
Kur paslėptas saulės lobių žemėlapis
Nors saulės jėgainių įrengimo verslu užsiimantis M. Ubartas pripažįsta, kad naujokams šioje rinkoje yra sunku, jo nuomone, Energetikos ministerija padarė ir gerų darbų. Visgi verslininkas stebisi, kad apie tuos gerus darbus komunikuojama labai neprofesionaliai.
„Pagaliau sutvarkyta įstatyminė bazė, kad statant saulės elektrinę nereikia keisti žemės sklypo naudojimo paskirties, o tai didelis žingsnis į priekį. Be to, nuo 2020 m. įrengta daugiau tokių jėgainių negu per visą laiką iki tų metų“, – sako verslininkas.
Sklypo paskirties keisti nereikia, tačiau kiek užtrunka saulės elektrinės statybą leidžiančių dokumentų gavimas? M. Ubarto teigimu, 12–18 mėnesių.
Pasak jo, sukurta bendra rezervavimo tvarka veikia, yra numatyti aiškūs paraiškų vertinimo kriterijai.
Tačiau šiek tiek kitokios nuomonės laikosi K. Jauniškis, kuris pasigenda skaidrumo: „Kiek man žinoma, dabar rasti vietą, kur tu gali statyti saulės jėgainių parką ir būsi prijungtas prie tinklo, yra sudėtinga misija. Tas vietas žino esami vystytojai, saujelė išrinktųjų, bet vidutinei įmonei, kuri turi noro ir pinigų, tai yra nežinoma žemė.“
Nuostoliai – tinkle, nuostoliai – kišenėje
Paklausus apie senstančio tinklo nuostolius, R. Masiulis teigia, kad jie siekia procento dalis, bet bendrai vis tiek susidaro didelis skaičius: „Mes tuos technologinius nuostolius turime pirkti, todėl ir įmonė nuostolių šiais metais turės dešimtis milijonų Eur.“
VŽ rašė, kad „Litgrid“ dėl kilusios elektros kainos pirmąjį pusmetį baigė nuostolingai. Grynasis nuostolis sudarė 9,2 mln. Eur, kai 2021 m. pirmąjį pusmetį uždirbta 17,4 mln. Eur grynojo pelno.
Anot „Litgrid“ vadovo, nuostolius būtų galima sumažinti, jei elektra būtų gaminama ten pat, kur ir būtų vartojama: „Matome, kaip tai puikiai daroma JAV. Subalansavus vartojimą, nereiktų tiek daug investicijų į tinklą.“
R. Masiulio teigimu, šiuo metu susidariusi nemaža problemų puokštė: „Prasidėjus karui, sutriko žaliavų rinka, pakilo kaina. Tai, ką pirkdavome Rytuose, dabar perkame Vakaruose. Pavyzdžiui, kabeliai rinkoje yra iššluoti.“
Dar daugiau, vadovo nuomone, net ir perėjus prie atsinaujinančios energetikos, susidarys dideli elektros gamybos pikai, kai kaina bus maža.
„Turime pigią elektrą akumuliuoti. Kuo daugiau bus akumuliacinių įrenginių, tuo bus geriau. Tai ne tik Kruonio HAE, bet ir modernios ličio jonų baterijos. Mes matome tai kaip Lietuvos energetikos ateitį. Perteklinė energija turi būti saugoma ir panaudojama, kai jos trūks. Kuo turėsime daugiau kaupiklių (o automobilio baterijos yra toks pat kaupimo įrenginys), tuo greičiau išspręsime tas problemas“, – apie ateities elektromobilių integravimą į tinklą užsiminė R. Masiulis.