Asociacija kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl prastos skirstomojo tinklo būklės

Asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl prastos skirstomojo tinklo būklės, atkreipdama dėmesį, kad neseniai praūžusi audra parodė, koks lengvai pažeidžiamas ir nusidėvėjęs skirstomasis elektros tinklas. Todėl Asociacija siūlo Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatyti ir investicijas skirstomojo elektros tinklo atnaujinimui ir modernizavimui.

Kovo 12-13 d. per Lietuvą praūžusi audra be elektros paliko apie 200 tūkst. namų ūkių, t.y. maždaug 0,5 mln. gyventojų. Dalis jų elektros neturėjo daugiau nei 2-3 paras.

Be stipraus vėjo gūsių, oro sąlygos kovo 12-13 dienomis nebuvo itin ekstremalios: nebuvo nei apledėjimo, nei šlapdribos, medžiai buvo be lapų.  Todėl oro sąlygos nebuvo vienintelis ir lemiamas veiksnys, kodėl tokiu dideliu mastu griuvo skirstomasis elektros tinklas. Šios griūties viena esminių priežasčių – pats tinklas, kuris yra lengvai pažeidžiamas, nes nepakankamai atnaujinamas ir smarkiai nusidėvėjęs.

Apie tai, kad ekstremalesnės oro sąlygos gali sukelti skirstomojo tinklo griūtį,  valdžios atstovus įspėjome jau ne kartą.

2018 m. spalio 1 d. Lietuvos elektros energetikos asociacija įspėjo, kad drastiškai mažinamos investicijos į elektros tinklo atnaujinimą kelia grėsmę ne tik patikimam elektros tiekimui, bet ir nacionaliniam saugumui. Nesulaukėme jokios reakcijos.

Po metų, 2019 m. spalio 8 d., vėl kreipėmės į šalies valdžios atstovus, primindami, kad nebeskiriama pinigų elektros tinklo priežiūrai. Pasiūlėme ir sprendimą – nustatyti bazinį (minimalų) investicijų į elektros tinklo atnaujinimą lygį. Tai būtų valstybės įsipareigojimas tinkamai rūpintis savo strategine infrastruktūra – taip, kaip įsipareigota rūpintis krašto apsauga ar sveikatos sistema.

Skirstomąjį tinklą prižiūrinti bendrovė ESO įvertino, kad kasmet tinklo priežiūrai, atnaujinimui, oro linijų keitimui požeminiais kabeliais reikia skirti apie 110 mln. eurų. Tik taip tinklas bus atsparesnis bet kokioms oro sąlygoms.

Į šį mūsų kreipimąsi taip pat nesulaukėme jokios reakcijos. Sulaukėme tik dar labiau mažėjančių investicijų. Šiemet į skirstomojo tinklo priežiūrą ir atnaujinimą bendrovei ESO leista investuoti 37 mln. eurų  – beveik 3 kartus mažiau nei reikalingos bazinės/minimalios investicijos.

Padėtis yra labai rimta. Į skirstomąjį tinklą praktiškai nebeinvestuojama jau dvejus metus. Jo būklė sparčiai blogėja ir kitas, stipresnis vėjo gūsis gali atnešti dar rimtesnių padarinių ar net blackoutą (sistemos atsijungimą).

Įmonės, kurios daugelį metų prižiūrėjo ir atnaujino elektros tinklą, nebeturėdamos darbo, arba atleidžia darbuotojus, arba juos perkvalifikuoja, arba išveža dirbti į užsienį – energetikų greitai Lietuvoje nebeliks. Kai ateis diena X ir reikės atstatinėti tinklą, nebus, kas tai daro. Energetikai – ne gaisrininkai ar kariškiai, kuriais valstybė rūpinasi nuolat, nepriklausomai kilo gaisras ar ne.

O pats grėsmingiausias dalykas – abejingas valstybės požiūris į jai patikėtą didelę ir strategiškai svarbią elektros infrastruktūrą. Toks požiūris kelia labai rimtus klausimus dėl valstybės saugumo ir pažeidžiamumo, kelia klausimus dėl “Ignitis grupės” strategijos neinvestuoti į elektros tinklą Lietuvoje, o milijardus eurų investuoti trečiosiose šalyse, kur perkami vėjų ir saulės jėgainių parkai.

Dabar tinkamas metas peržiūrėti šią strategiją, nes, esant ypatingai padėčiai šalyje, likti dar ir be elektros – būtų katastrofa.

Vyriausybė kovo 16 d. pasitarime apsvarstė planą dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių. Šiame plane, be kita ko, numatyta skatinti ekonomiką – spartinti investicijų programas.

Lietuvos elektros energetikos asociacija siūlo šiame plane numatyti investicijų skirstomojo elektros tinklo atnaujinimui ir modernizavimui. Investicijos reikalingos ne tik nusidėvėjusių tinklo elementų keitimui, požeminių kabelinių linijų įrengimui, bet ir tinklo paruošimui prijungti vis didėjantį saulės elektrinių skaičių.

Elektros energetikos infrastruktūros statyba ir priežiūra Lietuvoje užsiima iki 100 įmonių, jose dirba apie 5 tūkst. darbuotojų. Reikiamos investicijos į skirstomojo tinklo atnaujinimą tuo pačiu leistų įmonėms turėti darbo ir išlaikyti savo darbuotojus.