Lietuvos elektros energetikos asociacija surengė EURELECTRIC generalinio sekretoriaus Hans Ten Berge ir rinkos komiteto pirmininko, Švedijos energetikos kompanijos Vattenfall viceprezidento Gunnar Lunberg susitikimą su Lietuvos elektros energetikos įmonių vadovais. Svečiai dalyvavo Vilniuje vykusioje tarptautinėje Europos konferencijoje „Energetikos Ekonomika, Politika ir Tiekimo Saugumas: Išgyvenimas Globalios Krizės Sąlygomis” ir skaitė pranešimus.

Situaciją Lietuvos elektros energetikos sistemoje, elektros rinkoje bei strateginės reikšmės projektų eigą pristatė šalies elektros energetikos įmonių vadovai ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius. Susitikimo dalyviams svečiai papasakojo apie Europos energetikos sektoriui keliamus uždavinius, iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus.

Hans Ten Berge pabrėžė, kad Europos elektros energetika kasdien dirba vartotojui, siekdama užtikrinti nepertraukiamą tiekimą, siūlydama konkurencines kainas bei vis labiau saugodama aplinką, tačiau dar yra esminių dalykų, būtinų energetikos sistemų veiklai nukreipti vartotojų interesų tenkinimui. Pirmiausia, tai ES integruotos elektros rinkos sukūrimas. Perėjimas nuo atskirų šalių bei regioninių rinkų į ES integruotą rinką padidintų vartotojams pasirinkimo galimybę, sustiprintų tiekimo patikimumą,konkurenciją ES viduje bei konkurencines elektros kainas. Rinkos integracija sudarytų prielaidas didesnei atsinaujinančių išteklių plėtrai bei ES siekio 2020 m 20 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių įgyvendinimui, tuo pačiu klimato kaitos poveikio mažinimui.

Svečių nuomone, ES prioritetas energetikos srityje - skatinti ir pagreitinti rinkos integraciją, betreikia eliminuoti kliūtis, trukdančias tai atlikti. Pirmiausia, tai plėsti regioninius ir tarpregioninius tinklus, kurie įgalintų platesnėse teritorijose ir didesniais kiekiais prekiauti elektros energija, tame tarpe pagaminta vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių elektrinėse. Be to, turi būti harmonizuotos elektros tinklų naudojimo ir prekybos elektra taisyklės, atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo mechanizmai, kurie dabar yra įvairūs skirtingose šalyse, kad atsinaujinantys energijos ištekliai konkuruotų tarp savęs elektros rinkoje. Dabar atsinaujinančių energijos išteklių subsidijavimas mažai arba visai nesusietas su elektros rinkos mechanizmu. Be to, atsinaujinantys energijos ištekliai paprastai neturi balansavimo įpareigojimo kaip kiti gamintojai, nors jie su savo svyruojančia ir nutrūkstama gamyba (ypač vėjo energetikos) labiausiai sukelia nebalansą tarp gamybos ir vartojimo. Reikėtų panaikinti atsinaujinančių energijos išteklių subsidijas, atveriant kelius jų tarpusavio konkurencijai paruošus atitinkamą prekybos mechanizmą. Tai įgalintų tiekti vartotojams elektrą mažesniais kaštais ir mažesnėmis CO2 emisijomis jos gamybai. ES elektros energetikos sektorius siekia sumažinti CO2 emisiją elektros gamyboje 36 proc. 2020 m., 65 proc. 2040 m. ir iki 90 proc. 2050 m.

Vartotojai nori priimtinų kainų, bet tuo pačiu ir patikimo tiekimo. Kad suderinti šiuos du, kainos požiūriu, prieštaraujančius norus bei mažinti CO2 emisiją, būtina naudoti žemų CO2 emisijų elektros gamybos technologijas deginant anglį bei dujas ir diegti CO2 surinkimo bei sandėliavimo technologijas. Atominė energetika, kuri nesukelia CO2 emisijų, turi būti plėtojama ir tapti vienu iš pagrindinių bazinių energijos gamybos resursų kartu su anglies- dujų elektrinėmis, kurių negalima atmesti, nes be jų netektumėme energijos tiekimo patikimumo bei tikėtis mažesnių kainų. Vartotojai turi būti informuojami apie energetikos technologijas, kad visuomenė suprastų, jog tiek tradiciniai, tiek atsinaujinantys energijos ištekliai tiktai kartu gali užtikrinti tiekimo patikimumą, mažesnes kainas ir vaidinti svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita.

Energijos efektyvumas būtų kertinis akmuo kovoje su klimato kaita. ES importuojamiems energijos ištekliams sumažintibūtina naudojant efektyvias elektros vartojimo technologijas pramonėje, komunaliniame ir namų ūkyje, didinti elektromobilių bei elektrifikuoto transporto naudojimą. Šiuo požiūriu, svarbus vaidmuo teks sumaniesiems tinklams.

EURELECTRIC organizacija, kurios būstinė yra Briuselyje, jungianti 33 Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionalines elektros energetikos asociacijas, atstovauja elektros energetikos sektorių Europos lygyje, analizuoja ir teikia siūlymus Europos institucijoms elektros energetikos politikos, energijos gamybos, tiekimo, perdavimo, skirstymo, rinkos, aplinkosaugos klausimais.

Lietuvos elektros energetikos asociacija apima 55 Lietuvos elektros gamybos, perdavimo- skirstymo, projektavimo, statybos įmones bei švietimo įstaigas ir dalyvauja EURELECTRIC veikloje.

Lietuvos elektros energetikos asociacija